Logistinė gelbėjimo atskiriamų konteinerių namų pranaša grindžiama trimis pagrindiniais aspektais:
Po krizės surinkti duomenys rodo, kad šios savybės kritinėmis pirmosiomis 72 valandomis sumažina aštrią būsto trūkumą 78 % (Globalinės katastrofų pagalbos agentūra, 2023 m.).
Šiuolaikiniai avariniai prieglobstiai vis dažniau naudoja perdirbtą plieną – jis išmetamą anglį sumažina 62 % lyginant su grynu plienu – kartu su bambuko kompozitais ir grybų mišriu izoliavimu. Šios medžiagos užtikrina konstrukcinį tvirtumą ilgesniam nei 5–10 metų laikotarpiui sunkiomis klimato sąlygomis. Pagal 2023 m. atliktą gyvavimo ciklo vertinimą, prieglobstys, kuriuose panaudota 40 % perdirbtų medžiagų, pasiekia 33 % žemesnę sukauptą energiją lyginant su įprastomis konstrukcijomis.
Medžiagos tipas | Anglies dalelių pėdsakio sumažinimas | Kainos skirtumas | Diegimo greitis | Priežiūros poreikis |
---|---|---|---|---|
Biodegradable polymers | 28 % (palyginus su betonu) | 15—20% | Greitesnis kietėjimas | Didesnis drėgmės jautrumas |
Daugkartinio naudojimo plieniniai rėmai | 41 % (naudojant 10 ciklų) | 8—12% | Lėtesnė surinkimo eiga | Reikalinga korozijos apsauga |
Praktikos analizė rodo, kad hibridiniai požiūriai – sujungiant biologiškai skaidomą izoliaciją su daugkartinio naudojimo konstrukciniais elementais – duoda optimalius rezultatus, pasiekiant 35 % sąnaudų taupymą ir 47 % atliekų kiekio sumažėjimą per penkerių metų atkūrimo ciklą.
Avarinių konteinerių namai, įrengti modulinėmis sienomis, gali labai greitai keisti savo paskirtį – per maždaug šešias valandas iš studentų bendrabučių tapti laikinomis ligoninėmis. Pagal praėjusiais metais Modular Construction Institute paskelbtą tyrimą, tokie lankstūs projektavimo sprendimai sumažina paslaugų paleidimo po nelaimių trukmę apie tris penktadalius, lyginant su įprastais pastatais. Paimkime Malawi atvejį po 2022 metų didelių potvynių. Dauguma tenykščių laikinų sveikatos centrų (apie aštuonis iš dešimties) galiausiai naudojo senus perkeltus krovinių konteinerius, pritaikytus su slankiojančiomis sienomis ir stalais, kuriuos būtina sulankstyti, kai jie nenaudojami. Iš tiesų tai logiška. Visa ši idėja puikiai atitinka tai, ką tyrėjai teigia jau daugelį metų apie erdvių projektavimą, kurios gali atlikti kelias funkcijas avarinėse situacijose.
Naujausiųios skubios priežiūros prieglaudos naudoja aerogelio izoliacinius skylius kartu su fazės pokyčių medžiagomis, kurios išlaiko vidinę temperatūrą gan artimą komfortiškai, nukrypdamos tik apie 3 laipsnius Celsijaus į vieną ar kitą pusę, net ir esant sunkioms išorės sąlygoms. Remiantis 2020 m. atliktu realaus pasaulio testavimu Turopano dykumoje, aprašytu žurnale „Energy and Buildings“, šios naujos medžiagos sauso klimato zonose sumažino šildymo, vėsinimo ir vėdinimo (HVAC) energijos sunaudojimą maždaug 41 procentu lyginant su įprastomis prieglaudomis. Vietovėms, kuriose drėgmė yra problema, gamintojai pradėjo naudoti kvėpuojančias audinių medžiagas iš perdirbtų medžiagų, kurios neleidžia kaupiantis drėgmei, tuo pačiu užtikrindamos pakankamą R-8 izoliacijos vertę. Naujausi 2024 m. žurnale „Building and Environment“ paskelbti tyrimai patvirtina, kad tokie patobulinimai leidžia laikinoms gyvenamosioms struktūroms tarnauti žymiai ilgiau – nuo ankstesnių šešių mėnesių iki dabar jau trijų pilnų metų – kol reikia keisti dėl nusidėvėjimo.
Modulinės avarinės prieglaudos užtikrina greitą diegimą ir gali būti surinktos 67 % greičiau nei tradicinės konstrukcijos. Jos lankstios, gali būti perdirbamos į laikinas klinikas ir radikaliai sumažina darbo jėgos poreikį statybvietėje – 83 %.
Saulės energija maitinamos prieglaudos remiasi sulankstomomis saulės baterijomis ir moduliniais energijos tinklais, mažindamos priklausomybę nuo dyzelinių generatorių. Jos žymiai sumažina CO2 išmetamąjį kiekį ir triukšmo teršalą.
Tvariosios prieglaudos dažnai naudoja perdirbtą plieną, bambuko kompozitus ir micelio pagrindu sukurtą izoliaciją, kurios sumažina anglies pėdsaką ir užtikrina konstrukcinį tvirtumą net sunkiomis klimato sąlygomis.
Šios prieglaudos turi hibridines ratų ir sliuokščių bazes, leidžiančias jas diegti netolygiose ar nestabiliose vietovėse, taip padidinant jų lankstumą įvairiuose reljefuose.